Trys šalys, vienas tikslas
Jei sekate naujienas apie regioninę saugumą, tikriausiai pastebėjote, kad Baltijos šalys pastaruoju metu labai aktyviai dirba kartu gynybos srityje. Ir tai nėra tik gražūs pareiškimai spaudos konferencijose – kalbame apie konkrečius susitarimus, kurie keičia tai, kaip Lietuva, Latvija ir Estija planuoja gintis.
Naujasis karinis paktas iš esmės reiškia, kad trys šalys nebežiūri į savo gynybą kaip į tris atskiras problemas. Vietoj to – bendra strategija, bendri resursai, bendras planavimas. Skamba paprastai, bet praktiškai tai yra gana didelis pokytis.
Kas konkrečiai keičiasi
Vienas iš svarbiausių dalykų – gynybinės infrastruktūros integravimas. Tai reiškia, kad kariuomenės gali veikti viena kitos teritorijose be biurokratinių kliūčių, kurios anksčiau kartais stabdydavo net pratybas. Greitumas čia yra esminis dalykas – jei kas nors nutiktų, laikas skaičiuojamas valandomis, ne dienomis.
Be to, susitarimas apima bendrą oro erdvės stebėjimą ir koordinuotą atsaką į grėsmes. Estija čia turi ypatingą vaidmenį dėl savo patirties kibernetinėje gynyboje – tai sritis, kurioje ji tikrai yra žingsniu priekyje net daugelio NATO narių atžvilgiu.
Latvija, geografiškai esanti viduryje, tampa savotišku logistiniu mazgu. O Lietuva – turėdama Suvalkų koridoriaus problemą – gauna papildomą saugumo garantiją, nes dabar bet kokia grėsmė šiame taške automatiškai tampa visų trijų šalių reikalu.
Ar tai tik simbolika?
Skeptikai gali sakyti – na, jūs ir taip esate NATO, kam dar kažkoks atskiras paktas? Klausimas teisingas. Bet čia svarbu suprasti, kad NATO yra didelė organizacija su 32 narėmis, ir sprendimų priėmimas ten nėra greitas procesas. Regioninis susitarimas leidžia trims šalims veikti greičiau, koordinuočiau ir su geresniu savitarpio supratimu.
Be to, tai siunčia aiškią žinutę – ne tik Rusijai, bet ir pačioms visuomenėms. Gynybos klausimai tampa mažiau abstraktūs, kai matai konkrečius susitarimus, konkrečius skaičius, konkrečius įsipareigojimus.
Kodėl tai svarbu būtent dabar
Po 2022-ųjų niekas Baltijos regione nebeturi iliuzijų apie tai, kokia gali būti kaimynystė su Rusija. Ukrainos karas pakeitė daugelio žmonių mąstymą – ir politikų, ir eilinių piliečių. Gynybos biudžetai auga, kariuomenės plečiamos, o tokie susitarimai kaip šis tampa ne tik kariniu, bet ir politiniu signalu.
Lietuva per pastaruosius metus gerokai padidino gynybos išlaidas ir toliau planuoja tai daryti. Tas pats vyksta Latvijoje ir Estijoje. Bendras paktas šiuos pinigus leidžia išleisti efektyviau – nereikia kiekvienai šaliai atskirai kurti tų pačių pajėgumų.
Trys šalys, kurios nori likti ant žemėlapio
Galbūt skamba dramatiškai, bet tai yra tikroji šio susitarimo esmė. Baltijos šalys yra mažos – kartu jos turi mažiau gyventojų nei Lenkija viena. Ir jos puikiai žino, kad jų saugumas priklauso nuo to, kaip gerai jos geba bendradarbiauti tarpusavyje ir su sąjungininkais. Šis paktas nėra stebuklingas sprendimas, jis negarantuoja nieko šimtu procentų. Bet jis rodo, kad trys šalys žiūri į ateitį blaiviai, be romantizmo, ir renkasi konkrečius veiksmus vietoj gražių kalbų. O tai, mano galva, yra geriausia žinia, kurią galima išgirsti šiomis dienomis.