Trys mažos šalys, vienas didelis rūpestis
Estija, Latvija ir Lietuva niekada neturėjo prabangos jaustis tikrai saugios. Geografija čia nėra draugiška – sienos su Rusija ir Baltarusija, Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumas, Kaliningrado eksklavas visai šalia. Todėl gynybinis bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių nėra koks nors diplomatinis gestas ar gražus pareiškimas konferencijoje. Tai praktinis atsakas į labai konkretų klausimą: kaip išgyventi kaimynystėje su valstybe, kuri 2022-aisiais parodė, kad sienos jai – ne kliūtis.
Kas iš tiesų vyksta žemiau paviršiaus
Oficialiai Baltijos šalys veikia NATO struktūrose, ir tai svarbu. Tačiau tarpusavio bendradarbiavimas eina toliau nei aljansinis minimumas. Bendros karinės pratybos, suderintos oro gynybos sistemos, infrastruktūros projektai – visa tai kuriama nuosekliai, be didelio triukšmo.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – „Rail Baltica” projektas, kuris dažnai pristatomas kaip ekonominė iniciatyva, tačiau karinis jo aspektas yra visiškai akivaizdus. Greitas karių ir technikos perkėlimas iš pietų į šiaurę ir atgal – tai ne šalutinis efektas, o sąmoningas planavimas. Panašiai ir su energetine infrastruktūra: atsijungimas nuo BRELL tinklo ir prisijungimas prie Europos sistemos 2025-aisiais yra ir energetinis, ir gynybinis sprendimas.
Estija tradiciškai laikoma kibernetinės gynybos lydere – ne tik regione, bet ir globaliai. Talinas yra NATO kibernetinės gynybos kompetencijų centro būstinė, ir estai aktyviai dalijasi žiniomis su latviais bei lietuviais. Tai viena sričių, kur Baltijos bendradarbiavimas veikia kaip tikras daugintuvas.
Kur slypi trinties taškai
Būtų naivu teigti, kad viskas vyksta sklandžiai. Trys šalys turi skirtingus prioritetus, skirtingas kariuomenių struktūras ir, kartais, skirtingus požiūrius į tai, kaip reikėtų elgtis su NATO sąjungininkais ar pačia Rusija diplomatiniame lygmenyje.
Lietuva dėl Suvalkų koridoriaus jaučia ypatingą spaudimą – tai geografiškai pats jautriausias taškas visame regione. Latvija turi didžiausią rusiškai kalbančios mažumos procentą, kas sukuria savitą vidinę įtampą. Estija, turėdama ilgiausią sieną su Rusija, yra labiausiai tiesiogiai paveikta bet kokio eskalavimo. Šie skirtumai kartais lemia, kad prioritetai nesutampa.
Vis dėlto 2022-ieji daug ką pakeitė. Rusijos invazija į Ukrainą pašalino nemažą dalį dviprasmybių – bent jau gynybos planavimo lygmenyje. Diskusijos tapo konkrečios, o biudžetai – didesni.
Tai, kas lieka, kai nutyla retorika
Baltijos gynybinis bendradarbiavimas labiausiai primena statybą, kuri niekada nesibaigs. Kiekvienas naujas susitarimas, kiekviena pratybų serija, kiekvienas bendras pirkimas – tai dar vienas sluoksnis ant to, kas jau pastatyta. Ir galbūt tai yra teisingas požiūris: ne ieškoti galutinio saugumo sprendimo, kurio tikriausiai nėra, o nuolat mažinti pažeidžiamumą.
Trys šalys kartu sudaro apie šešis milijonus gyventojų. Tai mažiau nei Maskvos metropolija. Tačiau gynyboje dydis nėra vienintelis kintamasis – svarbu ir tai, kiek brangiai kainuotų puolimas. Baltijos šalys dirba ties tuo, kad šią kainą padarytų kuo didesnę. Kol kas, atrodo, ta kryptis yra teisinga.