Žinote tą jausmą, kai atplėši šildymo sąskaitą ir akimirkai net kvėpuoti pamiršti? Jei jau turite šilumos siurblį arba planuojate jį įsigyti prieš šį šildymo sezoną, geros naujienos – Baltijos šalyse šie įrenginiai veikia kur kas geriau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja. Reikia tik žinoti kelis triukus.
Pirmiausia išsklaidykim mitą – girdėjau ne kartą, kaip kaimynas ar pažįstamas sako: „na, šilumos siurbliai gerai tik pietuose, o mūsų žiemos per šaltos”. Iš tiesų šiuolaikiniai oro-vandens ar geoterminiai siurbliai puikiausiai dirba net kai lauke -20°C. Skandinavijoje, kur klimatas panašus arba šaltesnis nei Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, šilumos siurbliai jau seniai yra pagrindinis šildymo būdas. Tad technologija tikrai yra pajėgi, klausimas tik – kaip ją išnaudoti maksimaliai.
Temperatūros nustatymas – čia slypi didžioji dalis paslapties
Vienas dažniausiai daromų klaidų – žmonės elgiasi su šilumos siurbliu kaip su dujiniu katilu. Įjungia stipriai, sušyla kambarys, išjungia, po valandos vėl įjungia visu galingumu. Su šilumos siurbliu toks principas tiesiog nedirba efektyviai.
Geriausia strategija – palaikyti pastovią, žemesnę temperatūrą visą laiką. Sistema dirba tolygiai, be didelių šuolių, ir būtent tada COP (šilumos gamybos koeficientas) būna aukščiausias. Praktiškai tai reiškia, kad verta nustatyti temperatūrą, kuri jums patogi, ir palikti ją tokią pačią ištisą parą, o ne kaitalioti pagal nuotaiką ar laikrodį.
Šilumos šaltinio temperatūra – kuo žemesnė, tuo geriau
Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio dauguma tiesiog nežino. Šilumos siurblys yra tuo efektyvesnis, kuo mažesnis skirtumas tarp lauko temperatūros ir vandens temperatūros, kurią jis turi pagaminti šildymo sistemai. Todėl grindinis šildymas su siurbliu veikia idealiai – reikia tik apie 30-35°C vandens temperatūros, o radiatoriams dažnai reikia 45-55°C.
Jei turite radiatorinę sistemą, verta pagalvoti apie didesnius radiatorius arba papildomus ventiliatorius prie jų – tai leidžia sumažinti reikiamą vandens temperatūrą ir tuo pačiu smarkiai pakelti efektyvumą. Skamba techniškai, bet realybėje tai gali sutaupyti dešimtis procentų elektros sąnaudų per sezoną.
Namo izoliacija – be jos net geriausias siurblys kovoja iš paskutiniųjų
Nesvarbu, koks brangus ar modernus jūsų šilumos siurblys – jeigu namas „kvėpuoja” pro plyšius langų rėmuose ar nepakankamai izoliuotą stogą, jūs tiesiog šildote lauką. Prieš šildymo sezoną verta apeiti namą su termovizoriumi (daugelis energetikos bendrovių Baltijos šalyse siūlo tokią paslaugą nemokamai arba už simbolinę kainą) ir pažiūrėti, kur šiluma bėga greičiausiai.
Dažniausiai nusikaltėliai – senos lango tarpinės, neapšiltintos palėpės durys, kaminų angos. Kartais pakanka kelių tūbelių silikono ir kelių valandų darbo, kad sąskaitos sumažėtų reikšmingai.
Reguliarus techninis aptarnavimas – nepamirškite oro filtrų
Kaip ir automobilis, šilumos siurblys reikalauja priežiūros. Užsiterusiais filtrais oro srautas sumažėja, kompresorius dirba sunkiau, elektros sąnaudos auga, o efektyvumas krenta. Prieš šildymo sezoną verta patikrinti ir išvalyti lauko bloką – lapai, purvas, net voratinkliai gali trukdyti normaliam oro cirkuliavimui.
Jei siurblys turi kelerius metus, verta pasikviesti specialistą kartą per metus – jis patikrins šaldymo agento lygį, elektros jungtis ir bendrą sistemos būklę. Tai nedidelė investicija, kuri apsaugo nuo didesnių problemų vidury žiemos.
Elektros tarifai – žaiskite laiku, o ne prieš srautą
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis populiaresni tampa dinaminiai elektros tarifai, kurie kinta priklausomai nuo paros meto. Jei turite tokį tarifą arba galvojate jį pasirinkti, šilumos siurblys gali tapti jūsų geriausiu draugu – galima suprogramuoti šildymą taip, kad sistema dirbtų intensyviau naktį, kai elektra pigiausia, ir kauptų šilumą į buferinę talpyklą arba tiesiog į patalpų masę.
Kai kurie modernūs šilumos siurbliai jau turi integruotas „smart” funkcijas, kurios automatiškai prisitaiko prie tarifų grafiko. Jei jūsų sistema tokios funkcijos neturi, paprastas laikmatis irgi gali padėti – tereikia žinoti, kada elektra pigiausia jūsų regione.
Kai lauke -25°C – ar tikrai siurblys išsigelbės?
Ekstremaliai šaltomis dienomis, kurios Baltijos šalyse pasitaiko vis dažniau kaip klimato staigmenos, verta turėti atsarginį šildymo šaltinį – dažnai tai būna elektrinis šildytuvas arba, jei sistema hibridinė, dujinis ar granulinis katilas. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai turi vadinamąjį „backup heater” režimą, kuris automatiškai įsijungia, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau tam tikros ribos.
Svarbu suprasti – tai nereiškia, kad siurblys blogas. Tiesiog fizikos dėsniai sako, kad esant itin dideliam temperatūrų skirtumui, efektyvumas natūraliai mažėja. Bet tokių dienų per sezoną būna palyginti nedaug, tad bendras poveikis sąskaitoms lieka minimalus.
Ir dabar – pats saldusis gabalėlis: kaip visa tai susideda į realią naudą
Jei sudėsim visus šiuos patarimus krūvon – pastovią temperatūrą, žemą šildymo sistemos temperatūrą, gerą izoliaciją, švarius filtrus ir protingą elektros vartojimo laiką – gauname vaizdą, kuris tikrai džiugina. Namų ūkiai, kurie tinkamai prižiūri ir naudoja šilumos siurblius, per šildymo sezoną gali sutaupyti iki 30-40 procentų, palyginti su tais, kurie tiesiog „įjungia ir pamiršta”.
Baltijos šalyse, kur elektros kainos ir toliau svyruoja, o šildymo sezonas trunka gerus septynis mėnesius, kiekvienas sutaupytas procentas virsta apčiuopiamais pinigais kišenėje. Tad prieš šį šildymo sezoną verta skirti savaitgalį – patikrinti filtrus, apeiti namą ieškant plyšių, peržiūrėti termostato nustatymus. Tai nedidelės pastangos, palyginti su tuo, ką jos grąžina per visą žiemą. O kai sausio vidury už lango bus -18°C, o namuose šilta ir jauku, žinosite tiksliai, kodėl taip yra – nes pasiruošėte iš anksto, o ne po fakto skaičiuojate nuostolius.