Trys šalys, vienas tikslas
Lietuva, Latvija ir Estija – trys nedidelės valstybės, kurios kartu sudaro mažiau nei 6 milijonus gyventojų. Bet kai jos veikia išvien, jų balsas skamba gerokai garsiau, nei galėtum tikėtis žiūrėdamas į žemėlapį. Baltijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaruoju metu pasiekė tokį lygį, kokio nebuvo nuo pat NATO narystės pradžios 2004-aisiais – ir tai tikrai džiugina.
Nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, visos trys šalys ne tik padidino gynybos biudžetus, bet ir ėmė koordinuoti savo veiksmus daug nuosekliau. Estija gynybai skiria apie 3,2% BVP, Latvija artėja prie 3%, Lietuva jau seniai peržengė 2% ribą ir siekia daugiau. Tai ne tik skaičiai – tai signalas visam regionui.
BALTRON, BALTNET ir visa ta abėcėlių sriuba
Baltijos jūrų eskadra BALTRON, oro erdvės stebėjimo sistema BALTNET, bendros sausumos pajėgos BALTBAT – šie projektai atsirado dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai NATO narystė atrodė tik svajonė. Dabar jie veikia kaip solidus pagrindas, ant kurio statoma nauja gynybos architektūra.
Ypač įdomu tai, kas vyksta su oro gynyba. Baltijos šalys neturi savo naikintuvų – jos remiasi NATO oro policijos misija, kurią rotacijos principu vykdo sąjungininkų pilotai iš Šiaulių ar Ämari bazių. Bet štai kas keičiasi: regione diegiami „Patriot” ir NASAMS oro gynybos kompleksai, o Lietuva pirmoji iš trijų pasirašė sutartis dėl ilgesnio sąjungininkų buvimo.
Sausumos gynybos revoliucija
Turbūt didžiausias pokytis – tai NATO batalionų taktinių grupių transformacija į brigadas. Vokietija įsipareigojo dislokuoti visą brigadą Lietuvoje – tai pirmas kartas po Šaltojo karo, kai viena NATO šalis tokiu mastu stacionuoja pajėgas kitoje. Apie 5000 karių, sunkioji technika, infrastruktūra – visa tai kuriama čia pat, Lietuvos žemėje.
Latvija ir Estija eina panašiu keliu – Kanada ir Didžioji Britanija stiprina savo batalionus ir kalba apie brigados lygio pajėgumų kūrimą. Baltijos gynybos linija, kurią kartais vadina „Suwalki koridoriaus” apsaugos sistema, tampa vis realesnė ir apčiuopiamesnė.
Skaitmeninis frontas ir kibernetinis bendradarbiavimas
Estija čia yra tikra žvaigždė – NATO Kibernetinės gynybos kompetencijų centras Taline veikia nuo 2008-ųjų ir yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio centrų pasaulyje. Lietuva ir Latvija aktyviai dalyvauja jo veikloje, o bendros kibernetinės pratybos tapo kasmetine rutina.
Tai svarbu, nes hibridinės grėsmės – dezinformacija, infrastruktūros atakos, energetinis spaudimas – Baltijos šalims nėra teorija. Jos tai patyrė gyvai: 2007-ųjų kibernetinės atakos prieš Estiją, nuolatiniai bandymai destabilizuoti informacinę erdvę, dujotiekių ir kabelių incidentai Baltijos jūroje. Bendras atsakas į šias grėsmes tampa vis koordinuotesnis.
Kai trys tampa daugiau nei trijų suma
Žiūrint į visą šį paveikslą, norisi pasakyti paprastai: Baltijos šalys išmoko, kad jų stiprybė – ne dydyje, o sanglaudoje. Bendri štabai, suderintos gynybos koncepcijos, bendra logistika ir – gal svarbiausia – bendra politinė valia. Kai Vilnius, Ryga ir Talinas kalba vienu balsu Briuselyje ar Vašingtone, jų žodžiai turi svorį.
Ateitis? Ji atrodo įdomi, nors ir sudėtinga. Gynybos investicijos auga, infrastruktūra stiprėja, o sąjungininkų įsipareigojimai tampa konkretesni. Baltijos regionas iš „pažeidžiamiausio NATO flango” pamažu virsta tikru gynybos mazgu – ir tai yra vienas įspūdingiausių saugumo transformacijos pavyzdžių Europoje per pastaruosius du dešimtmečius.