Kodėl vis daugiau šeimų renkasi mokslą namuose
Dar prieš dešimtmetį mokymas namuose Lietuvoje atrodė kaip kažkas egzotiško, beveik neįsivaizduojamo. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Vis daugiau tėvų svarsto šią galimybę ne dėl to, kad būtų nepatenkinti švietimo sistema apskritai, o tiesiog ieško individualesnio, lankstesnio požiūrio į savo vaiką. Kartais priežastys labai konkrečios – vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, šeima dažnai keliauja, o kartais tai tiesiog filosofinis pasirinkimas.
Pati esu kalbėjusi su daugybe tėvų, kurie pasirinko šį kelią. Vieni sako, kad mokykloje vaikas tiesiog „nyksta” – praranda smalsumą, motyvaciją mokytis. Kiti pastebi, kad standartizuota sistema nesuteikia galimybės gilintis į tai, kas vaikui tikrai įdomu. Dar kiti pripažįsta, kad mokyklos tempas arba per greitas, arba per lėtas jų vaikui, ir namuose galima pritaikyti mokymąsi prie individualaus ritmo.
Bet štai ką svarbu suprasti iš karto – mokymas namuose nėra atostogos. Tai ne situacija, kai vaikas tiesiog nebevaikšto į mokyklą ir daro ką nori. Tai rimtas įsipareigojimas, reikalaujantis disciplinos, planavimo ir nuoseklumo. Tačiau kartu tai ir neįtikėtina laisvė kurti tokią mokymosi aplinką, kokia jums atrodo prasmingiausia.
Teisiniai aspektai ir formalumai, kurių negalima ignoruoti
Pradėkime nuo to, kas daugeliui kelia daugiausia nerimo – teisinės pusės. Lietuvoje mokymas namuose yra visiškai teisėtas, bet reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Pirmiausia tėvai turi kreiptis į savivaldybės švietimo skyrių su prašymu leisti vaikui mokytis namuose. Šis prašymas turi būti pagrįstas – reikia nurodyti priežastis, kodėl pasirenkate būtent šį ugdymo būdą.
Svarbu žinoti, kad vaikas, besimokantis namuose, vis tiek yra priskirtas konkrečiai mokyklai. Ši mokykla tampa jūsų partneriu – būtent su ja derinate mokymosi planą, būtent jos mokytojai vertina vaiko pasiekimus. Daugelis tėvų bijo, kad mokykla bus priešiška, bet praktika rodo, kad dažniausiai mokyklos administracija yra pakankamai lanksti ir supratinga. Žinoma, čia labai priklauso nuo konkrečios mokyklos ir jos vadovybės požiūrio.
Kasmet vaikas turi išlaikyti tam tikrus atestuojamus dalykus. Paprastai tai būna lietuvių kalba, matematika ir dar keli pagrindiniai dalykai. Atestuotis galima įvairiai – raštu, žodžiu, kartais net projektų forma. Čia vėlgi svarbu geras bendradarbiavimas su mokykla. Kai kurios mokyklos leidžia atestuotis nuotoliniu būdu, kitos prašo atvykti į mokyklą.
Dar vienas aspektas – socialinės garantijos. Vaikas, besimokantis namuose, išlaiko visas teises į nemokamą maitinimą mokykloje (jei atvyktų), į vadovėlius, į konsultacijas su mokytojais. Tačiau praktiškai šiomis teisėmis pasinaudoti ne visada paprasta, nes reikia derinti laiką, atvykti į mokyklą ir pan.
Kaip sukurti veiksmingą mokymosi planą
Dabar pereikime prie praktinės dalies. Vienas didžiausių iššūkių pradedantiesiems – kaip apskritai organizuoti mokymąsi? Nuo ko pradėti? Mokyklose yra aiškios programos, tvarkaraščiai, vadovėliai. O namuose?
Pirmiausia rekomenduoju nepulti į kraštutinumus. Kai kurie tėvai bando tiesiog perkelti mokyklą namo – su skambučiais, 45 minučių pamokomis, griežtu tvarkaraščiu. Tai retai kada veikia, nes visas mokymo namuose pranašumas būtent ir yra lankstumas. Kita vertus, visiškas chaosas irgi nepadeda – vaikui reikia struktūros, nuspėjamumo, rutinos.
Aš patarčiau pradėti nuo to, kad su vaiku aptartumėte bendrą dienos ritmą. Ne minutę po minutės suplanuotą tvarkaraštį, o bendrą struktūrą. Pavyzdžiui: rytas skirtas „sunkiems” dalykams, kuriems reikia koncentracijos (matematika, kalbos), popietė – kūrybai, projektams, fiziniam aktyvumui. Kai kurios šeimos dirba intensyviai 4 dienas per savaitę, penktadienį skirdamos išvykoms, muziejams, praktinėms veikloms.
Svarbu suprasti, kad namuose mokymasis vyksta daug greičiau nei klasėje. Jei mokykloje pamokai skiriama 45 minutės, iš kurių realiai mokomasi gal 20-25 minutes (likęs laikas eina organizaciniams dalykams, drausmės palaikymui, laukimui), tai namuose ta pati medžiaga gali būti išmokta per 15-20 minučių intensyvaus darbo. Tai reiškia, kad jums nereikia sėdėti prie knygų nuo 8 iki 14 valandos. Dažnai 2-3 valandų koncentruoto darbo per dieną visiškai pakanka.
Mokymosi planas turėtų apimti ne tik privalomus dalykus, bet ir tai, kas vaikui įdomu. Jei jūsų vaikas pamišęs dėl dinozaurų – puiku, integruokite tai į mokymąsi. Skaitymas apie dinozaurus – tai lietuvių kalba. Skaičiavimai, kiek jie svėrė ir kiek suvalgydavo – matematika. Jų gyvenimo laikotarpiai – istorija ir geografija. Mokymasis tampa daug prasmesnis, kai jis susijęs su tuo, kas vaikui tikrai svarbu.
Mokymosi erdvė ir kasdienė rutina
Dabar apie fizinę aplinką. Ar reikia namie įrengti tikrą klasę su lenta ir suolais? Trumpas atsakymas – ne. Ilgesnis atsakymas – priklauso nuo jūsų vaiko ir šeimos.
Kai kuriems vaikams tikrai padeda turėti atskirą „mokymosi kampelį” – vietą, kur jie susikoncentruoja ir dirba. Tai gali būti paprastas stalas vaiko kambaryje, kampas svetainėje ar net virtuvės stalas. Svarbiausia, kad ši vieta būtų pakankamai rami, be didelių blašklių, su geru apšvietimu ir patogiu sėdėjimu.
Bet kartu nepamirškite, kad mokymasis namuose suteikia laisvę mokytis bet kur. Galite skaityti ant sofos, matematikos užduotis spręsti terasoje, gamtos mokslus tirti kieme ar miške. Viena mama man pasakojo, kad jos sūnus geriausiai mokosi gulėdamas ant grindų ant pilvo – ir kodėl gi ne, jei jam taip patogu?
Dėl rutinos – ji tikrai reikalinga, bet ji gali būti lanksti. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad kiekvieną dieną privaloma perskaityti tam tikrą puslapių skaičių, išspręsti tam tikrą užduočių kiekį, bet kada tai daroma – ryte, po pietų ar net vakare – gali priklausyti nuo dienos aplinkybių. Kai kurios šeimos dirba labai intensyviai keturias dienas, o trys dienos skirtos kitai veiklai. Kitos laikosi įprastinio mokyklos ritmo su savaitgaliais ir atostogomis.
Vienas svarbus patarimas – neskubėkite. Pirmieji mėnesiai bus eksperimentavimo laikas. Bandysite vieną būdą, paskui kitą. Tai visiškai normalu. Duokite sau ir vaikui laiko prisitaikyti. Tai, kas veikia vienoje šeimoje, nebūtinai veiks jūsų šeimoje. Ir tai, kas veikia su vienu vaiku, gali neveikti su kitu.
Mokymosi ištekliai ir priemonės
Vienas dažniausių klausimų – iš ko mokytis? Ar pakanka vadovėlių, ar reikia pirkti specialias programas, ar galima naudotis nemokamais internetiniais ištekliais?
Atsakymas – viskas priklauso nuo jūsų stiliaus ir galimybių. Vadovėliai yra geras pagrindas, ypač pradžioje, kai dar ieškote savo kelio. Mokykla turėtų juos suteikti nemokamai. Bet vadovėliai tikrai nėra vienintelis būdas mokytis.
Internetinių išteklių šiandien yra neįsivaizduojamai daug. „Khan Academy” matematikai ir gamtos mokslams, „Duolingo” kalboms, „National Geographic Kids” gamtai ir geografijai – tai tik keletas pavyzdžių. Daug kokybišku turinio lietuvių kalba galima rasti ir LRT platformoje „LRT Mediateka”, kur yra edukacinių laidų, dokumentinių filmų.
Kai kurie tėvai renkasi mokamas internetines programas ar platformas. Jos gali būti naudingos, ypač jei patys nesijautate pakankamai kompetentingi tam tikruose dalykuose. Bet jos tikrai nėra būtinos. Viena mama man sakė, kad jos šeima per metus mokymui išleidžia mažiau nei 100 eurų – likusį turinį randa bibliotekose, internete, gamtoje.
Nepamirškite ir apie netradicines mokymosi priemones. Dokumentiniai filmai, edukaciniai „YouTube” kanalai, podcastai, interaktyvūs muziejai, gamta, kelionės – visa tai puikūs mokymosi šaltiniai. Iš tiesų, viena didžiausių mokymo namuose privilegijų yra galimybė mokytis iš tikro gyvenimo, o ne tik iš knygų.
Dar vienas svarbus išteklius – kiti tėvai, mokinantys vaikus namuose. Lietuvoje jau yra susiformavusios bendruomenės, tiek realios, tiek virtualios. „Facebook” grupės, forumai, susitikimai – tai vietos, kur galite pasidalinti patirtimi, paklausti patarimo, rasti bendraminčių. Kai kurios šeimos net organizuoja bendrus užsiėmimus – vieno vaiko mama moko meną, kito tėvas – programavimą, trečio mama – biologiją.
Socializacija – didžiausias mitų šaltinis
Jei turėčiau gauti po eurą už kiekvieną kartą, kai išgirdau klausimą „O kaip su socializacija?”, tikriausiai jau būčiau turtinga. Tai, ko gero, dažniausias priekaištas mokymui namuose. Ir kartu – vienas didžiausių mitų.
Pirmiausia, suprantama, kas yra socializacija. Tai ne tiesiog buvimas tarp daugybės žmonių. Tai gebėjimas bendrauti, užmegzti santykius, dirbti komandoje, spręsti konfliktus. Ar tam tikrai reikalinga būti klasėje su 25-30 bendraamžių?
Vaikai, besimokantys namuose, paprastai turi daug socializacijos galimybių – tik jos kitokios nei mokykloje. Jie lanko būrelius, sporto treniruotes, muzikos pamokas, susitinka su draugais po pamokų. Skirtumas tas, kad jie bendrauja su įvairių amžių žmonėmis, ne tik su savo bendraamžiais. Ir tai, beje, yra daug natūralesnė socializacija – gyvenime mes bendraujame su įvairaus amžiaus žmonėmis, ne tik su gimimo metais identiškais asmenimis.
Be to, daugelyje miestų veikia mokymo namuose bendruomenės, kurios organizuoja bendrus užsiėmimus, išvykas, projektus. Vaikai susitinka, bendrauja, draugauja. Skirtumas tas, kad šie santykiai dažnai būna kokybišesni – jie pagrįsti bendrais interesais, o ne vien tuo, kad atsitiktinai patekote į tą pačią klasę.
Viena mama man pasakojo, kad jos dukra mokykloje buvo gana uždaras vaikas, turėjo vieną kitą draugę, bet dažnai jausdavosi nesava. Pradėjus mokytis namuose ir lankant įvairius būrelius bei susitikimus su kitais namie besimokančiais vaikais, mergaitė „atsivertė” – tapo daug bendraviškesnė, pasitikintesnė savimi. Kodėl? Nes galėjo rinktis, su kuo ir kada bendrauti, o ne būti priversta 6 valandas per dieną praleisti su žmonėmis, su kuriais neturi nieko bendra.
Žinoma, čia svarbus tėvų vaidmuo. Jei vaiką uždarytumėte namie ir nesudarytumėte jokių galimybių bendrauti, tai tikrai būtų problema. Bet jei sąmoningai kuriate galimybes socialinei sąveikai – viskas tvarkoje.
Kaip išlaikyti motyvaciją ir įveikti sunkumus
Būkime atviri – mokymas namuose nėra lengvas kelias. Bus dienų, kai niekas nesiseks. Bus momentų, kai abejositė savo sprendimu. Bus temų, kurių patys nesuprasite ir nežinosite, kaip paaiškinti vaikui. Tai normalu.
Pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis šeimų – vaiko motyvacija. Mokykloje yra išorinė motyvacija: pažymiai, mokytojų patvirtinimas, palyginimas su kitais. Namuose to nėra. Ir iš pradžių vaikas gali tiesiog „atsipalaiduoti” – kam stengtis, jei niekas nekontroliuoja?
Čia svarbu suprasti, kad mokymuisi reikia laiko pereiti nuo išorinės motyvacijos prie vidinės. Vaikui reikia atrasti, kodėl jis mokosi – ne dėl pažymio, ne dėl to, kad mama liepė, o todėl, kad jam įdomu, kad jis nori kažką suprasti, kažką pasiekti. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius. Būkite kantrūs.
Padėti gali tikslų kėlimas. Ne abstrakčių („gerai mokytis”), o labai konkrečių. Pavyzdžiui: „Iki mėnesio pabaigos noriu perskaityti šitą knygą”, „Noriu išmokti sudėti dviženklių skaičių daugybos lentelę”, „Noriu sukurti projektą apie Lietuvos piliakalnius”. Kai tikslai konkretūs, juos lengviau siekti ir lengviau pamatyti pažangą.
Antrasis dažnas iššūkis – tėvų perdegimas. Jūs ne tik mokytojas, bet ir tėvas/mama, ir namų šeimininkas, ir, galbūt, dar dirbate. Tai daug. Labai svarbu neužmiršti savęs. Jei jūs būsite išsekęs, nieko gero nebus.
Ką daryti? Pirmiausia, nepulkite būti super-tėvu-mokytoju. Jums nereikia mokėti visų dalykų. Jums nereikia būti tobulam. Jūsų vaidmuo – ne perduoti visas žinias, o padėti vaikui mokytis. Tai skirtingi dalykai. Jei nesuprantate kokios nors temos – ieškokite informacijos kartu su vaiku. Tai puiki pamoka, kaip mokytis.
Antra, naudokitės pagalba. Jei kažkuris dalykas jums tikrai per sunkus – gal fizika, gal užsienio kalba – ieškokite repetitoriaus, naudokitės internetinėmis platformomis, prašykite pagalbos mokyklos mokytojų. Jums nereikia visko daryti vienam.
Trečia, darykite pertraukas. Jei jaučiate, kad viskas per daug – padarykite savaitės pertrauką. Arba kelis dienas skirkite tik lengvoms, maloniai veikloms. Pasaulis nesugrius, jei savaitę nesispręsite matematikos uždavinių.
Kai viskas susidėlioja į vietą
Žinote, kas labiausiai stebina tėvus, kurie jau kurį laiką moko vaikus namuose? Tai, kaip greitai viskas tampa natūralu. Pirmieji mėnesiai gali būti chaotiški, pilni abejonių ir klaidų. Bet paskui kažkas įvyksta – susiformuoja ritmas, suprantate, kas veikia jūsų šeimai, o kas ne, vaikas prisitaiko prie naujo būdo mokytis.
Ir tada pradeda atsirasti tikrų mokymo namuose privalumų. Pastebite, kad vaikas gali gilintis į tai, kas jam įdomu, nesustodamas dėl to, kad „programa nenumatyta”. Matote, kaip jis mokosi savo tempu – kur reikia, lėčiau, kur gali – greičiau. Džiaugiatės, kad galite praleisti kartu daugiau laiko, geriau pažinti savo vaiką.
Viena mama man sakė: „Pirmąjį pusmetį galvojau, kad padariau didžiausią klaidą gyvenime. Antrąjį – kad galbūt viskas bus gerai. Dabar, po dvejų metų, negaliu įsivaizduoti, kaip būtų kitaip. Tai buvo geriausias sprendimas mūsų šeimai.”
Ar mokymas namuose tinka visiems? Tikrai ne. Kai kuriems vaikams geriau mokykloje – jiems reikia tos struktūros, to socialinio gyvenimo, tos aplinkos. Kai kurioms šeimoms tai tiesiog neįmanoma dėl darbo, finansinių ar kitų aplinkybių. Ir tai visiškai normalu.
Bet jei jūs svarstote šią galimybę, jei jaučiate, kad tai galėtų būti jūsų kelias – nebijokite pabandyti. Taip, bus sunku. Taip, darysit klaidų. Taip, kartais norėsis viską mesti. Bet kartu tai gali būti neįtikėtinai prasminga patirtis – ir jums, ir jūsų vaikui.
Pradėkite pamažu. Išsiaiškinkite teisinius reikalavimus. Pasikalbėkite su kitais tėvais, kurie jau šiuo keliu eina. Sukurkite paprastą planą – ne tobulą, o tiesiog pradžiai. Ir leiskite sau mokytis kartu su vaiku. Galbūt svarbiausias dalykas, kurį išmoksite – kaip mokytis, kaip prisitaikyti, kaip rasti savo kelią. Ir tai bus vertingiausia pamoka iš visų.