Kodėl visi skęstame informacijos jūroje
Prisipažinsiu atvirai – kartais atsikeliu ryte, atidarau telefoną ir jaučiuosi tarsi būčiau patekęs į informacijos tornadą. Pranešimai iš dešimties skirtingų naujienų portalų, socialinių tinklų srautai, el. laiškai su naujienlaiškiais… Ir tai tik pirmos penkios minutės. Jei jums pažįstamas šis jausmas, sveikinu – esate normalus šiuolaikinio pasaulio gyventojas, kuris kovoja su informacijos perpildymu.
Baltijos regione situacija dar sudėtingesnė. Mes ne tik sekame vietines naujienas iš Lietuvos, bet ir stebime, kas vyksta Latvijoje, Estijoje, neretai ir Lenkijoje ar Skandinavijoje. Pridėkime prie to tarptautinę darbotvarkę, geopolitinius įvykius, kurie tiesiogiai veikia mūsų regioną, ir gauname tokį informacijos kokteilį, kurį išgerti be pasekmių praktiškai neįmanoma.
Dirbdamas žurnalistikos srityje pastebėjau, kad net profesionalai dažnai praranda orientaciją. O ką jau kalbėti apie paprastus skaitytojus, kurie tiesiog nori būti informuoti, bet neturi laiko visą dieną naršyti naujienų portalus. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais būdais, kaip tvarkytis su šiuo iššūkiu – tiek žurnalistams, tiek tiems, kurie tiesiog nori būti gerai informuoti apie Baltijos regiono įvykius.
Pirmasis žingsnis: suprantame, kas iš tiesų svarbu
Prieš pradedant bet ką filtruoti, reikia suprasti pagrindinį dalyką – ne visos naujienos yra vienodai svarbios. Skamba akivaizdžiai, tiesa? Bet praktikoje matau, kaip žmonės lygiai taip pat reaguoja į žinią apie katę medyje ir į pranešimą apie svarbius geopolitinius pokyčius regione.
Aš sau sukūriau tokią asmeninę svarbos hierarchiją Baltijos regiono naujienoms:
Pirmojo lygio naujienos – tai įvykiai, kurie tiesiogiai veikia mano ir mano šeimos gyvenimą. Pavyzdžiui, pokyčiai mokesčių sistemoje, dideli infrastruktūros projektai, saugumo grėsmės, sveikatos krizės. Taip pat čia patenka svarbūs geopolitiniai sprendimai, kurie liečia Baltijos šalis – NATO sprendimai, ES politika mūsų atžvilgiu, kaimyninių šalių veiksmai.
Antrojo lygio naujienos – svarbūs įvykiai, bet ne tokie skubūs. Ekonominės tendencijos, kultūriniai pokyčiai, ilgalaikiai projektai, švietimo reformos. Šias naujienas galiu perskaityti vėliau, bet jos vis tiek man rūpi.
Trečiojo lygio naujienos – įdomu žinoti, bet gyvenimas nepasikeis, jei praleisiu. Įvairios skandalingos istorijos, lengvesnio pobūdžio reportažai, žmonių istorijos, kurios neturi platesnio konteksto.
Ši klasifikacija man padeda greitai nuspręsti, į ką kreipti dėmesį, o ką galiu praleisti. Žinoma, jūsų prioritetai gali būti kitokie – gal jums labiau rūpi verslo naujienos arba kultūra. Svarbu turėti savo sistemą.
Įrankiai, kurie išgelbėjo mano protinę sveikatą
Gerai, turime supratimą apie prioritetus. Dabar – kaip praktiškai susitvarkyti su informacijos srautu? Per metus išbandžiau daugybę įrankių ir metodų, ir štai kas man tikrai veikia.
RSS skaitytuvai – seno mokyklos klasika, kuri vis dar veikia
Taip, žinau, skamba kaip kažkas iš 2008-ųjų, bet RSS skaitytuvai vis dar yra vienas geriausių būdų valdyti naujienų srautą. Aš naudoju Feedly, bet yra ir kitų gerų variantų – Inoreader, NewsBlur, net paprastas Thunderbird su RSS funkcija.
Štai kaip aš tai organizuoju: sukuriu atskiras kategorijas pagal regionus ir temas. Pavyzdžiui, turiu kategoriją „Baltijos saugumas”, kur sumetų srautus iš LRT, Delfi, ERR (Estijos viešoji žiniasklaida), LSM (Latvijos viešoji žiniasklaida), The Baltic Times ir kelių specializuotų saugumo analizės portalų. Taip viename lange matau visas svarbiausias naujienas šia tema iš visų trijų šalių.
Kita kategorija – „Baltijos ekonomika”, dar viena – „Kultūra ir visuomenė”. Ryte pirmiausia patikrinu saugumo ir politikos kategorijas, o ekonomiką ir kultūrą palieku pietų pertraukai ar vakarui.
Naujienlaiškiai – kai kažkas kitas atlieka filtravimo darbą
Žinau, kad daugelis žmonių nekenčia naujienlaiškių ir tuoj pat nuo jų atsisako. Bet pasirinkus teisingus, jie gali būti tikras laimėjimas. Kažkas kitas jau peržiūrėjo šimtus naujienų ir išrinko svarbiausias – kodėl nepasinaudoti?
Baltijos regione rekomenduoju prenumeruoti:
– Baltic Bulletin (jei skaitote angliškai) – puikus savaitinis apžvalgas
– LRT.lt naujienlaiškį „Dienos temos” – gerai atrinktos svarbiausios dienos naujienos
– 15min „Dienos santrauka” – trumpai ir aiškiai
– Specializuotus naujienlaiškius pagal savo interesus (pvz., „Verslo žinios” ekonomikai)
Patarimas: sukurkite atskirą el. pašto aplanką naujienlaiškiams. Taip jie neužteršs pagrindinio inbox, bet galėsite juos patogiai skaityti, kai turėsite laiko.
Socialiniai tinklai – dvipusis kardas
Twitter (ar kaip jis dabar ten vadinasi) ir Facebook gali būti puikūs naujienų šaltiniai, bet tik jei mokate juos naudoti. Problema ta, kad algoritmai dažnai rodo ne tai, kas svarbu, o tai, kas sukelia emocijas ir generuoja paspaudimus.
Mano sprendimas: sukuriu Twitter sąrašus su patikimais žurnalistais ir institucijomis iš Baltijos regiono. Turiu sąrašą „Baltijos žurnalistai”, kur įtraukti gerbiami reporteriai iš visų trijų šalių. Turiu „Baltijos institucijos” – oficialūs valdžios, NATO, ES atstovų accountai. Ir svarbiausia – skaičiau šiuos sąrašus, o ne pagrindinį feed’ą, kuris pilnas šiukšlių.
Facebook’e prisijungiau prie kelių kokybiškai modruojamų grupių apie Baltijos regioną, bet stengiuosi ten nelįsti per dažnai, nes žinau, kad prarasiu valandą laiko.
Kaip atskirti grūdus nuo pelų: kritinio mąstymo įgūdžiai
Dabar prie sunkesnės dalies – kaip suprasti, kurios naujienos tikrai svarbios, o kurios tik atrodo svarbios? Ypač Baltijos regione, kur informacinis karas nėra abstrakti sąvoka, o kasdienė realybė, šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.
Šaltinio patikimumo vertinimas
Pirmiausia visada žiūriu, kas skelbia naujieną. Ar tai žinomas, patikimas šaltinis? Ar jie turi istoriją tikslaus reportažo? Baltijos regione turime laimę turėti gana stiprią viešąją žiniasklaidą – LRT Lietuvoje, ERR Estijoje, LSM Latvijoje. Šie šaltiniai nėra tobuli, bet jie turi redaktorius, faktų tikrintojus ir reputaciją, kurią saugoti.
Kai matau naujieną iš nežinomo portalo ar socialinių tinklų paskyros, automatiškai keliuosi klausimą: kodėl apie tai nerašo pagrindiniai žiniasklaidos kanalai? Galbūt tai tiesiog netiesa? Arba labai išpūsta istorija?
Antraštės vs. turinys
Tai mano didžiausias naujienų portalų pyktis – clickbait antraštės. „ŠOKAS: ką ką tik pasakė Estijos premjeras!” Atidari – paaiškėja, kad jis pasakė kažką visiškai normalaus ir nuobodaus. Praradai dvi minutes gyvenimo.
Išmokau tokį triuką: pirmiausia perskaitau tik pirmąjį pastraipą. Jei jis neatsako į pagrindinius klausimus (kas, ką, kada, kur, kodėl), greičiausiai visa naujiena yra tuščias oras. Tikrai svarbios naujienos turi konkretų turinį, ne tik intriguojančias antraštes.
Kontekstas yra karalius
Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėje žiniasklaidoje – konteksto trūkumas. Pamatai antraštę „Latvijoje užfiksuotas rekordinis infliacijos šuolis!” ir galvoji, kad ten katastrofa. Bet jei paskaitytum toliau ir palygintum su kitomis ES šalimis, gal pamatytum, kad situacija nėra tokia unikali.
Kai skaitau naujienas apie Baltijos regioną, visada stengiuosi suprasti platesnį kontekstą. Kaip šis įvykis siejasi su tuo, kas vyko anksčiau? Kaip jis atspindi platesnes tendencijas? Ar tai izoliuotas incidentas, ar dalies didesnio modelio?
Pavyzdžiui, jei skaitau apie kibernetinę ataką prieš Estijos instituciją, galvoju: ar tai pirmas toks atvejis? Ar matome panašių atakų seriją? Kas gali būti už to? Kaip tai siejasi su geopolitine situacija? Šis kontekstinis mąstymas padeda suprasti, ar naujiena tikrai svarbi, ar tik vienas iš daugelio panašių įvykių.
Regioninis požiūris: kodėl svarbu žiūrėti plačiau nei tik savo šalį
Vienas dalykas, kurį pastebėjau apie daugelį lietuvių – mes linkę koncentruotis tik į Lietuvos naujienas ir ignoruoti, kas vyksta Latvijoje ir Estijoje. Tai didelė klaida, ypač jei norite tikrai suprasti, kas vyksta mūsų regione.
Baltijos šalys yra tarsi trys seserys – skirtingos asmenybės, bet susijusios bendra istorija, panašiais iššūkiais ir bendra ateitimi. Tai, kas vyksta Estijoje šiandien, dažnai ateina į Lietuvą rytoj. Ir atvirkščiai.
Mokymasis iš kaimynų patirties
Estija yra skaitmeninės visuomenės pionierė. Kai jie įgyvendina kokią nors e-valdžios naujovę, verta stebėti – kaip veikia, kokios problemos, kokios pamokos. Po metų ar dvejų panašūs sprendimai gali ateiti ir pas mus.
Latvija turi įdomią patirtį su rusų kalbančia mažuma ir informaciniais karais. Jų patirtis gali būti labai vertinga ir mums.
O Lietuva? Mes turime savų stiprybių – pavyzdžiui, gana stiprią visuomeninę žiniasklaidą ir aktyvią pilietinę visuomenę. Kitos Baltijos šalys gali mokytis iš mūsų.
Kaip praktiškai sekti visų trijų šalių naujienas
Suprantu, kad ne visi kalba estiškai ar latviškai. Bet yra būdų:
Pirma, visos trys viešosios transliuotojos turi angliškas versijas – LRT English, ERR News, LSM English. Tai puikūs šaltiniai svarbiausių naujienų iš kiekvienos šalies.
Antra, The Baltic Times anglų kalba apima visas tris šalis. Nors jie ne visada turi giliausią analizę, bet geras būdas greitai sužinoti, kas vyksta.
Trečia, galite naudoti automatinį vertimą. Taip, jis ne tobulas, bet Chrome naršyklės automatinis vertimas iš latvių ar estų kalbų į lietuvių yra pakankamai geras, kad suprastumėte pagrindinę esmę.
Mano asmeninė rutina: kiekvieną rytą patikrinu LRT naujienas, tada greitai peržvelgiu ERR News ir LSM angliškas versijas. Užtrunka gal 15 minučių, bet duoda gerą supratimą, kas vyksta visame regione.
Specializacija vs. bendras vaizdas: kaip rasti balansą
Čia yra įdomus paradoksas. Iš vienos pusės, norime turėti bendrą supratimą apie tai, kas vyksta Baltijos regione. Iš kitos pusės, neįmanoma sekti visko – per daug informacijos, per daug temų.
Sprendimas, kurį radau sau – turėti 2-3 specializacijos sritis, kurias sekate giliau, ir bendrą supratimą apie viską kita.
Pasirinkite savo nišą
Man asmeniškai labiausiai rūpi saugumo ir gynybos klausimai bei technologijos. Todėl šiose srityse skaitau ne tik pagrindines naujienas, bet ir analitinius straipsnius, ekspertų nuomones, specializuotus portalus. Sekiu konkrečius ekspertus socialiniuose tinkluose. Skaitau ilgus reportažus ir tyrimus.
Bet ekonomikos naujienas skaitau tik paviršutiniškai – pagrindinės tendencijos, dideli pokyčiai. Negilinuosi į kiekvieną statistikos ataskaitą ar verslo sandorį. Kultūros naujienas skaitau dar paviršutiniškiau – tik tai, kas tikrai didelė istorija.
Tai leidžia man būti tikru ekspertu savo srityje, bet neprarasti bendro vaizdo apie tai, kas vyksta regione. Ir svarbiausia – tai apsaugo nuo informacinio perdegimo.
Kaip pasirinkti savo specializaciją
Paprastas klausimas: apie ką jums įdomiausia kalbėti su draugais? Apie ką skaitydami nepastebite, kaip prabėga laikas? Kokios temos jums kelia tikrą smalsumą, o ne tik pareigos jausmą „reikia žinoti”?
Tai ir yra jūsų niša. Nebijokite būti selektyvūs. Geriau būti tikrai gerai informuotam apie keletą temų, nei paviršutiniškai apie viską.
Laiko valdymas: kaip nesugaišti visos dienos skaitant naujienas
Štai brutali tiesa – galite praleisti visą dieną skaitydami naujienas ir vis tiek neturėti jausmo, kad esate pakankamai informuoti. Informacijos srautas yra begalinis. Todėl reikia nustatyti aiškias ribas.
Mano asmeninė naujienų rutina
Rytą: 15-20 minučių. Patikrinu svarbiausias antraštes iš visų trijų Baltijos šalių, perskaitau 2-3 svarbiausias naujienas. Tai darau pusryčiaujant, todėl nejaučiu, kad gaištu laiką.
Pietų pertrauka: 10-15 minučių. Greitai peržvelgiu, ar atsirado kažkas naujo. Perskaitau vieną ilgesnį straipsnį, jei yra kažkas įdomaus.
Vakaras: 20-30 minučių. Skaitau dienos santraukas, analitinius straipsnius, gilesnį turinį apie mane dominančias temas.
Iš viso – apie valandą per dieną. Tai pakankamai, kad būčiau gerai informuotas, bet ne tiek, kad naujienų skaitymas taptų mano pagrindine veikla.
Savaitgaliai – gilesnis naršymas
Savaitgaliais leidžiu sau daugiau laiko ilgesniems straipsniams, reportažams, analizėms. Tai metas, kai galiu perskaityti tą 5000 žodžių tyrimą apie kibernetinį saugumą Baltijos regione, kurį išsisaugojau per savaitę.
Naudoju „Read it later” tipo programėles – Pocket arba Instapaper. Per savaitę išsisaugau įdomius straipsnius, o savaitgalį juos skaitau. Taip atskiriu skubias naujienas nuo gilesnio turinio.
Kai informacija tampa ginklu: kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų
Baltijos regione informacinis karas nėra teorija – tai kasdienė realybė. Rusijos propagandos mašina aktyviai veikia, bandydama skaldyti mūsų visuomenes, sėti nepasitikėjimą institucijomis, kurti chaosą.
Bet ne tik Rusija. Įvairios interesų grupės, politinės jėgos, net komerciniai veikėjai bando manipuliuoti informacija savo tikslams. Kaip apsisaugoti?
Atpažinkite manipuliacijų technikas
Yra keletas klasikinių būdų, kaip manipuliuojama informacija:
Emocinis šantažas – naujienos, kurios pirmiausia siekia sukelti stiprias emocijas (pyktį, baimę, pasibjaurėjimą), o tik tada pateikia faktus. Kai pastebiu, kad jaučiu stiprią emocinę reakciją, sustoju ir klausiuosi: kodėl? Ar ši reakcija yra pagrįsta faktais, ar tiesiog manipuliacija?
Pusė tiesos – kai pateikiami tikri faktai, bet be konteksto arba išrinkti taip, kad sukurtų klaidingą įspūdį. Pavyzdžiui, galima rašyti „Nusikalstamumas Lietuvoje išaugo 20%!” ir tai gali būti tiesa. Bet jei nepaminėta, kad tai lyginant su rekordiškai žemu praėjusių metų lygiu, ir vis tiek esame žemiau nei prieš penkerius metus, vaizdas visiškai kitoks.
Šaltinių paslėpimas – „Ekspertai sako…”, „Tyrimai rodo…”, „Žmonės teigia…” – kas tie ekspertai? Kokie tyrimai? Kurie žmonės? Jei šaltiniai neįvardyti, būkite įtarūs.
Tikrinkite faktus
Kai kažkas atrodo per daug šokiruojantis ar per daug tobulas, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Prieš dalindamiesi ar tikėdami tokia informacija, patikrinkite.
Lietuvoje turime Delfi faktų tikrinimo skyrių, kuris reguliariai demaskuoja dezinformaciją. Sekite juos. Taip pat galite naudoti tarptautinius faktų tikrinimo šaltinius kaip Snopes ar FactCheck.org, nors jie dažniau fokusuojasi į tarptautines naujienas.
Paprastas būdas greitai patikrinti – paieškokite tos pačios naujienos kituose šaltiniuose. Jei apie kažkokį „šokiruojantį įvykį” rašo tik vienas abejotinas portalas, o visi kiti tyli – greičiausiai tai nesąmonė.
Kai viskas susideda į vietą: praktinė sistema, kuri veikia
Gerai, aptarėme daug dalykų. Dabar sulipdykime viską į vieną veikiančią sistemą, kurią galite pradėti naudoti nuo rytojaus.
Jūsų asmeninis naujienų valdymo planas
Pirma, atsisėskite ir atsakykite į šiuos klausimus:
– Kodėl man rūpi Baltijos regiono naujienos? (Profesiniai tikslai, asmeninis susidomėjimas, pilietinė pareiga?)
– Kiek laiko per dieną galiu/noriu skirti naujienų skaitymui?
– Kokios temos man rūpi labiausiai?
– Kokiomis kalbomis galiu skaityti naujienas?
Remiantis atsakymais, sukurkite savo sistemą:
Minimalios pastangos sistema (15-20 min per dieną):
– Vienas patikimas naujienlaiškis su dienos santrauka
– Vienas RSS skaitytuvas su 5-10 pagrindinių šaltinių
– Greitai peržvelgiate antraštes, perskaitote 2-3 svarbiausias naujienas
Vidutinio įsitraukimo sistema (30-45 min per dieną):
– Keli teminiai naujienlaiškiai
– RSS skaitytuvas su kategorijomis pagal temas ir šalis
– Twitter sąrašai su patikimais žurnalistais ir ekspertais
– Kasdien perskaitote 5-7 naujienas, savaitgalį – ilgesnius straipsnius
Intensyvaus sekimo sistema (1-2 val per dieną):
– Visi aukščiau išvardyti įrankiai
– Specializuoti portalai jūsų nišoje
– Aktyvus dalyvavimas profesinėse grupėse
– Reguliarus gilesnių analizių skaitymas
– Galbūt net dalyvavimas diskusijose, rašymas komentarų
Pasirinkite sistemą, kuri atitinka jūsų tikslus ir galimybes. Ir svarbiausia – laikykitės jos. Geriau turėti paprastą sistemą, kurios laikotės, nei sudėtingą, kurią metate po savaitės.
Technologinė infrastruktūra
Štai konkretus setup, kurį rekomenduoju:
1. RSS skaitytuvas (Feedly arba Inoreader) su šiais srautais:
– LRT.lt
– Delfi.lt (bent jau politikos skyrius)
– 15min.lt
– ERR News (anglų k.)
– LSM English
– The Baltic Times
– Specializuoti portalai pagal jūsų interesus
2. El. pašto aplankas „Naujienlaiškiai” su:
– LRT „Dienos temos”
– 15min „Dienos santrauka”
– Bent vienu specializuotu naujienlaiškiu jūsų srityje
3. Twitter sąrašai:
– „Baltijos žurnalistai” (10-20 aktyvių reporterių)
– „Baltijos institucijos” (oficialūs valdžios, NATO, ES accountai)
– „Ekspertai” (analitikai jūsų specializacijos srityje)
4. „Read later” programėlė (Pocket ar Instapaper) ilgesniems straipsniams
Tai gali atrodyti sudėtinga, bet užtrunka gal valandą viską susikonfigūruoti, o paskui veikia automatiškai.
Nuolatinis tobulinimas
Jūsų naujienų valdymo sistema nėra statinė. Kas kelis mėnesius peržiūrėkite, kas veikia, o kas ne. Gal kai kurie šaltiniai nustojo būti naudingi? Gal atradote naujų gerų portalų? Gal pasikeitė jūsų interesai?
Aš kas ketvirtį darau tokį „auditą” – peržiūriu visus savo RSS srautus, naujienlaiškius, Twitter sąrašus. Išmetu tai, kas nebeduoda vertės. Pridedau naujų šaltinių, apie kuriuos sužinojau. Tai užtrunka gal 30 minučių, bet padeda sistemai išlikti efektyviai.
Taip pat atkreipkite dėmesį į savo emocinę būseną. Jei pastebite, kad naujienų skaitymas kelia nerimą, stresą, jausite informacijos perdegimą – sumažinkite. Nėra gėda pripažinti, kad reikia mažiau. Geriau būti šiek tiek mažiau informuotam, bet psichiškai sveikam, nei žinoti viską, bet jausti nuolatinį stresą.
Kai supratimas virsta išmintimi
Žinote, kas įdomiausia? Pradėjus taikyti šias strategijas, pastebėjau, kad ne tik geriau valdau informacijos srautą – aš iš tiesų geriau suprantu, kas vyksta Baltijos regione. Paradoksas: skaitydamas mažiau, bet protingiau, sužinai daugiau.
Esmė ne kiekybėje, o kokybėje ir sistemoje. Galite praleisti valandas chaotiškai naršydami naujienų portalus ir socialinę mediją, ir vis tiek jaustis dezorientuoti. Arba galite skirti 30 minučių per dieną, bet turėdami aiškią sistemą, ir būti tikrai gerai informuoti.
Baltijos regionas yra dinamiškas, įdomus, kartais sudėtingas. Čia vyksta dalykai, kurie veikia mūsų kasdienį gyvenimą – nuo geopolitikos iki ekonomikos, nuo technologijų iki kultūros. Būti informuotam apie tai, kas vyksta, nėra prabanga – tai būtinybė šiuolaikiniam piliečiui.
Bet tai nereiškia, kad turime tapti naujienų vergais. Su teisinga sistema, teisingais įrankiais ir teisingu požiūriu galime būti informuoti, neprarasdami proto sveikatos ir laisvo laiko.
Pradėkite nuo mažo. Pasirinkite vieną ar du patarimus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Gal tai bus RSS skaitytuvas su keliais pagrindiniais šaltiniais. Gal tai bus naujienlaiškio prenumerata ir 15 minučių rytinė rutina. Nesvarbu – svarbu pradėti.
Po savaitės pastebėsite skirtumą. Po mėnesio jūsų naujienų skaitymo įpročiai pasikeis. Po pusmečio turėsite veikiančią sistemą, kuri taps natūralia jūsų dienos dalimi.
Ir štai kas svarbiausia – jūs tapsit ne tik informuoti, bet ir išmintingi. Suprasit ne tik kas vyksta, bet ir kodėl tai vyksta, kokios to pasekmės, kaip tai siejasi su platesniu kontekstu. O tai jau yra tikra vertė, kuri verta pastangų.
Taigi, pirmyn. Informacijos jūra niekur nedingsta, bet dabar turite kompasą ir žemėlapį. Laikas plaukti.