Krizių valdymas Baltijos regione ilgus metus buvo grindžiamas gana lėtu informacijos judėjimu – pranešimai iš vienos institucijos į kitą keliaudavo per kelias valandas, kartais net dienas, kol pasiekdavo sprendimus priimančius asmenis. Šiandien situacija keičiasi gerokai sparčiau, nei dauguma tikėjosi prieš dešimtmetį. Dirbtinio intelekto sistemos, gebančios analizuoti tekstinę, vaizdinę ir sensorinę informaciją realiuoju laiku, tampa įprastu įrankiu tiek Lietuvos, tiek Latvijos ir Estijos civilinės saugos struktūrose.
Nuo popierinių protokolų prie automatizuotos analizės
Verta pastebėti, kad Baltijos šalys, palyginti su didesnėmis Europos valstybėmis, turi tam tikrą pranašumą – mažesnė teritorija ir gyventojų skaičius leidžia greičiau įdiegti naujas technologijas visos šalies mastu, neapsiribojant vienu regionu ar miestu. Estija, kaip žinoma, jau seniai laikoma skaitmeninių viešojo valdymo sprendimų lydere, tad nenuostabu, kad pirmieji bandomieji AI stebėjimo projektai krizių valdymo srityje pasirodė именно tenai.
Sistemos, apie kurias kalbame, dirba pagal gana paprastą, tačiau technologiškai sudėtingą principą: jos nuolat renka duomenis iš įvairių šaltinių – meteorologinių stočių, socialinių tinklų, kamerų tinklo, mobiliojo ryšio bazinių stočių, net upių lygio jutiklių – ir analizuoja juos ieškodamos nukrypimų nuo normos. Kai tokie nukrypimai pasiekia nustatytą slenkstį, algoritmas automatiškai generuoja įspėjimą operatoriui, kuris tuomet sprendžia, ar situacija reikalauja tolesnio žmogiškojo įsikišimo.
Praktiniai pavyzdžiai iš regiono
Lietuvoje panašūs sprendimai jau naudojami stebint miškų gaisrų riziką – palydovinių nuotraukų analizė kartu su temperatūros ir drėgmės duomenimis leidžia gerokai anksčiau nustatyti probleminius plotus, nei tai padarytų tradiciniai patruliavimo metodai. Latvijoje panaši logika pritaikyta potvynių prognozavimui, ypač pavasario polaidžio metu, kai Dauguvos ir kitų upių lygis gali pakilti per kelias valandas.
Estijos atveju dėmesys sutelktas ne tik į gamtines grėsmes, bet ir į kibernetinio saugumo incidentus – šalis, turėdama gilią skaitmeninės infrastruktūros patirtį, suprato, kad kibernetinė krizė gali išsivystyti taip pat greitai, kaip ir gaisras ar potvynis, todėl automatizuotas stebėjimas tapo natūralia tąsa esamai sistemai.
Iššūkiai, kurių negalima nutylėti
Nors technologija atrodo patraukliai, ne visos pusės sutinka, kad jos taikymas yra vienareikšmiškai teigiamas žingsnis. Duomenų privatumo klausimai, algoritmo šališkumo rizika, taip pat pernelyg didelis pasitikėjimas automatizuotais sprendimais – visa tai kelia diskusijas tarp specialistų. Kai kurie kritikai pažymi, kad sistema, kuri per dažnai generuoja klaidingus įspėjimus, ilgainiui gali sukelti „įspėjimo nuovargį“, kai operatoriai tiesiog pradeda ignoruoti signalus.
Kita problema – finansavimas ir personalo kompetencija. Technologija be tinkamai apmokytų žmonių, gebančių interpretuoti jos rezultatus, tampa mažiau naudinga, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl visose trijose šalyse lygiagrečiai su technine infrastruktūra vystomos ir mokymo programos, skirtos civilinės saugos darbuotojams.
Ką rodo horizontas
Panašu, kad kryptis, kuria juda Baltijos šalys, nėra atsitiktinė – regioninė bendradarbystė, dalijimasis duomenimis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijų, leidžia sukurti tankesnį stebėjimo tinklą, nei kiekviena šalis galėtų sukurti atskirai. Tai, ką prieš keletą metų buvo galima pavadinti eksperimentu, dabar palaipsniui tampa kasdiene praktika, integruota į nacionalines krizių valdymo sistemas.
Galima diskutuoti, ar dirbtinis intelektas kada nors visiškai pakeis žmogaus sprendimą kritiniu momentu – tikriausiai ne, ir tai gal net nėra tikslas. Svarbiau tai, kad sistema suteikia laiko, kurio anksčiau tiesiog nebuvo: minutes, kartais valandas, per kurias žmonės gali priimti apgalvotą, o ne skubotą sprendimą. Ir jei kas nors paklaustų, kur šis procesas atves per ateinantį dešimtmetį, atsakymas tikriausiai priklausytų nuo to, kiek regiono valstybės sugebės išlaikyti pasitikėjimą tarp technologijos ir žmogaus, kuris galiausiai priima galutinį sprendimą.