Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai
Kiekvienas, kuris bent kartą sėdėjo prie užstrigusio kompiuterio ir spoksojo į mėlyną mirties ekraną arba klausėsi, kaip įrenginys ūžia lyg senas traktorius, žino tą ypatingą bejėgiškumo jausmą. Pirma mintis dažniausiai būna: reikia nešti į servisą. Tačiau prieš tampant piniginę ir važiuojant per pusę Kauno, verta minutėlę atsipūsti ir pabandyti suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Daugelis gedimų, kurie atrodo katastrofiški, iš tikrųjų turi labai paprastą paaiškinimą. O žinant, ko ieškoti, galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų – arba bent jau ateiti į servisą su konkrečia informacija, o ne vien su nerimu.
Lėtas darbas – ne visada aparatūros problema
Vienas dažniausių nusiskundimų: kompiuteris tapo lėtas. Prieš galvojant apie naują kietąjį diską ar papildomą operatyvią atmintį, reikėtų pažvelgti į užduočių tvarkytuvę. Windows sistemoje tai paprasta – Ctrl + Shift + Esc ir iškart matosi, kas ryja procesoriaus ar atminties resursus. Kartais paaiškėja, kad kažkokia programa fone atnaujinasi, antivirusas tikrina failus arba – klasika – naršyklė atidaryta su penkiasdešimt kortelių.
Jei sistema lėta iš karto po paleidimo, verta patikrinti, kokie procesai paleidžiami automatiškai. Laikui bėgant jų kaupiasi daugybė, ir kompiuteris tiesiog perkraunamas dar prieš tau spėjant atidaryti pirmą dokumentą.
Garsai, kurių neturėtų būti
Kompiuteris iš prigimties nėra tylus įrenginys, tačiau yra garsų, kurie turėtų sukelti nerimą. Ritmiškas spragtelėjimas iš kietojo disko – tai beveik visada blogas ženklas, vadinamas click of death. Tokiu atveju pirmiausia reikia ne diagnozuoti, o skubiai daryti atsargines kopijas.
Kita vertus, stiprus ventiliatoriaus ūžimas dažniausiai reiškia tik tai, kad kompiuteris perkaista. Priežastys gali būti banalios: dulkės, kurios susikaupė viduje per metus ar kelerius. Nešiojamojo kompiuterio atveju pakanka pažiūrėti, ar ventiliacijos angos neuždengtos – dirbama ant lovos ar sofos, ir oras tiesiog nepraeina. Stacionarų kompiuterį kartais verta atidaryti ir apžiūrėti – jei viduje matosi pilkos vatos sluoksnis, atsakymas rastas.
Ekrano problemos ir vaizdo kortelė
Jei ekrane atsiranda keistų artefaktų – spalvotų taškų, juostų, vaizdas mirgsi – pirmas žingsnis yra patikrinti kabelį. Skamba trivialiai, bet atsilaisvinęs HDMI ar DisplayPort kabelis sukelia lygiai tokius pačius simptomus kaip ir mirštanti vaizdo kortelė. Jei kabelio pakeitimas nepadeda, galima pabandyti prijungti išorinį monitorių – taip bus aišku, ar problema ekrane, ar pačiame kompiuteryje.
Nešiojamiesiems kompiuteriams ekrano problemų priežastis dažnai būna tiesiog pažeistas kabelis, einantis per vyrį. Jei vaizdas dingsta arba mirgsi tik tam tikroje dangčio padėtyje – beveik tikrai tai.
Kai kompiuteris visai neįsijungia
Tai gąsdina labiausiai, bet ne visada reiškia tragedija. Pirmiausia – ar maitinimas tikrai prijungtas? Ar lizdas veikia? Ar maitinimo blokas (stacionarui) turi jungiklį gale, kuris gali būti išjungtas? Tai skamba juokingai, bet servisų meistrai pasakoja, kad tokių atvejų pasitaiko reguliariai.
Jei kompiuteris bando įsijungti, bet iš karto išsijungia – dažniausiai tai perkaitimas arba maitinimo bloko problema. Jei ekranas lieka juodas, bet kompiuteris veikia (šviečia lemputės, sukasi ventiliatoriai) – gali būti ekrano arba vaizdo kortelės gedimas.
Ką pasakyti meistrams, kai vis dėlto reikia važiuoti
Kartais diagnozė baigiasi tuo, kad problema tikrai rimta ir be specialisto neapsieisi. Ir tai normalu – ne viskas sprendžiama namuose. Tačiau surinkta informacija tampa vertinga: kada pradėjo, kokie garsai, kokie klaidos pranešimai, ar buvo kritimas ar skystis. Meistrai Kauno servisuose, kaip ir bet kur kitur, dirba greičiau ir tiksliau, kai klientas gali papasakoti ne tik „neveikia”, bet ir kaip konkrečiai neveikia. Tai nėra smulkmena – tai skirtumas tarp valandos darbo ir dienos paieškų. O kartais ir skirtumas tarp to, ar randi savo duomenis, ar ne.