Kai nusibodo skaityt apie nelaimę po nelaimės
Žiniasklaidos vartotojų nuovargis nėra naujas reiškinys. Jau seniai pastebėta, kad žmonės vis dažniau vengia naujienų, nes jos kelia nerimą, pyktį ar bejėgiškumo jausmą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, tradicinė žiniasklaida dažnai orientuojasi į tai, kas šokiruoja, bauginantis ar sukelia emocijas. Tai suprantama – sensacijos traukia dėmesį, o dėmesys reiškia skaitomumą. Tačiau šis modelis turi šalutinių poveikių: nuolatinis negatyvumo srautas formuoja iškraipytą tikrovės suvokimą ir kenkia psichologinei sveikatai.
Būtent tokiame kontekste GerosNaujienos.lt atsiradimas atrodo ne tik savalaikis, bet ir būtinas. Šis portalas siūlo alternatyvą – žiniasklaidą, kuri neslepia problemų, bet pasirenka pasakoti apie tai, kas veikia, kas kuria, kas sprendžia. Tai nėra naivus optimizmas ar tikrovės ignoravimas, o sąmoningas pasirinkimas rodyti visapusišką vaizdą, kuriame yra vietos ir pažangai, ir žmonių iniciatyvoms, ir mažiems laimėjimams.
Kodėl gerų naujienų žurnalistika nėra tik „fluff”
Kai kas gali pamanyt, kad gerų naujienų portalai – tai lengva žurnalistika, skirta tik nuotaikai pakelti. Tačiau tikrovė sudėtingesnė. Kokybiškas pozityvių naujienų kūrimas reikalauja ne mažiau profesionalumo nei tradicinė žurnalistika. Reikia gebėti atpažinti tikrai svarbias istorijas, kurios rodo pokyčius, o ne tik paviršutinišką „viskas gerai” žinutę.
GerosNaujienos.lt koncepcija remiasi konstruktyviosios žurnalistikos principais. Tai žurnalistikos kryptis, kuri išliko kritišką požiūrį, bet papildomai klausia: kaip šią problemą sprendžia kiti? Kas veikia? Kokie yra galimi sprendimai? Tokia žurnalistika nevengia sudėtingų temų – ji jas nagrinėja per sprendimų ir galimybių prizmę.
Pavyzdžiui, vietoj straipsnio tik apie senstančią visuomenę ir pensijų sistemos problemas, konstruktyvioji žurnalistika papasakos ir apie inovatyvius projektus, padedančius vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviems, apie bendruomenes, kurios kuria naujus socialinės paramos modelius. Tai ne problemų slėpimas, o konteksto plėtimas.
Kaip negatyvumas veikia mūsų psichologiją
Moksliniai tyrimai patvirtina tai, ką daugelis jaučia intuityviai: nuolatinis negatyvių naujienų vartojimas didina streso lygį, mažina optimizmą ir gali prisidėti prie depresijos simptomų. Tai ypač aktualu socialinių tinklų eroje, kai naujienų srautas tampa nepertraukiamas.
Psichologai kalba apie „negatyvumo šališkumą” – mūsų smegenys evoliuciškai labiau reaguoja į grėsmes nei į pozityvius stimulus. Tai buvo naudinga, kai reikėjo išvengti pavojų, bet šiuolaikiniame pasaulyje šis mechanizmas gali sukelti perdėtą nerimą. Kai žiniasklaida nuolat pabrėžia tik problemas, ji sustiprina šį šališkumą ir formuoja iškraipytą pasaulio vaizdą.
Lietuvoje, kur ir taip egzistuoja gana pesimistinė visuomenės nuotaika (sociologiniai tyrimai tai rodo nuolat), papildomas negatyvumo srautas tik gilina šią problemą. Žmonės pradeda tikėti, kad viskas blogai, nors objektyvūs rodikliai dažnai rodo kitokią situaciją. Gerų naujienų portalai gali padėti subalansuoti šį vaizdą.
Baltijos regiono žiniasklaidos ypatumai
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žiniasklaidos kultūra turi savo specifiką. Istorinė patirtis, sovietmečio palikimas ir santykinai maži rinkų dydžiai formuoja tam tikrą žurnalistikos stilių. Dažnai vyrauja kritiškas, kartais net ciniškas tonas, kuris galbūt atspindi kolektyvinę patirtį ir nepasitikėjimą institucijomis.
GerosNaujienos.lt atsiranda kaip bandymas papildyti šį peizažą. Tai nereiškia, kad kritinis žurnalizmas nereikalingas – atvirkščiai, jis būtinas demokratijoje. Tačiau vienpusis fokusavimasis tik į problemas gali sukelti visuomenės nuovargį ir apatiją. Kai žmonės jaučia, kad niekas neveikia ir viskas tik blogėja, jie linkę mažiau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
Estijoje, pavyzdžiui, jau kelerius metus veikia panašios iniciatyvos, orientuotos į pozityvias istorijas ir sprendimus. Tai sutampa su šalies bendru įvaizdžiu kaip inovatyvios ir į ateitį orientuotos visuomenės. Latvijoje taip pat pastebimas augantis susidomėjimas konstruktyviąja žurnalistika. Lietuva šiuo atžvilgiu galbūt šiek tiek atsilikusi, todėl GerosNaujienos.lt gali tapti svarbiu žingsniu.
Ką reiškia „gera naujiena” ir kaip ją atpažinti
Ne kiekviena pozityvi istorija yra verta naujienų. Gera naujiena turėtų būti aktuali, reikšminga ir tikra. Ji turėtų rodyti realius pokyčius, įkvėpti ar informuoti apie sprendimus, kurie gali būti naudingi kitiems.
Pavyzdžiui, istorija apie bendruomenę, kuri savo jėgomis sutvarko apleistą parką, yra gera naujiena ne todėl, kad „viskas gražu”, o todėl, kad ji rodo pilietinę iniciatyvą, bendradarbiavimą ir konkrečius rezultatus. Tokia istorija gali įkvėpti kitas bendruomenes imtis panašių projektų.
Arba istorija apie lietuvių startuolį, kuris sukūrė technologiją, padedančią spręsti aplinkosaugos problemą. Tai gera naujiena, nes ji rodo inovacijas, verslumo dvasią ir prisideda prie svarbių globalinių iššūkių sprendimo. Ji taip pat gali motyvuoti kitus jaunus žmones siekti panašių tikslų.
GerosNaujienos.lt užduotis – atrinkti tokias istorijas, kurios ne tik kelia nuotaiką, bet ir turi realią vertę. Tai reikalauja redakcinio mąstymo ir gebėjimo atskirti tikrą turinį nuo paviršutiniško pozityvumo.
Praktiniai patarimai vartotojams: kaip subalansuoti naujienų dietą
Jeigu jaučiate naujienų nuovargį ar pastebite, kad nuolatinis negatyvumo srautas veikia jūsų nuotaiką, yra keletas praktinių žingsnių, kuriuos galite žengti:
Pirma, sąmoningai rinkitės šaltinius. Nebūtina visiškai atsisakyti tradicinės žiniasklaidos, bet galite papildyti ją portalais kaip GerosNaujienos.lt. Tai padės gauti subalansuotą vaizdą.
Antra, ribokite naujienų vartojimo laiką. Nuolatinis naujienų srautas socialiniuose tinkluose gali būti žalingas. Nustatykite konkrečius laiko tarpus, kada skaitote naujienas, ir laikykitės jų.
Trečia, būkite kritiški. Tiek negatyvios, tiek pozityvios naujienos gali būti tendencingos ar netikslios. Mokykitės atpažinti kokybišką žurnalistiką ir patikrinkite faktus, jei kažkas atrodo per daug gera ar per daug bloga, kad būtų tiesa.
Ketvirta, dalijantis naujienomis socialiniuose tinkluose, pagalvokite, kokį poveikį jos gali turėti. Ar tikrai norite prisidėti prie negatyvumo skleidimo? Galbūt verta pasidalinti ir kažkuo įkvepiančiu ar naudiniu?
Verslo modelis ir tvarumo klausimas
Vienas didžiausių iššūkių gerų naujienų portalams yra finansinis tvarumas. Tradicinė žiniasklaida seniai suprato, kad sensacijos ir negatyvumas generuoja daugiau paspaudimų ir peržiūrų. Ar gali pozityvios naujienos konkuruoti šioje aplinkoje?
Patirtis užsienyje rodo, kad gali, bet reikia laiko ir tinkamos strategijos. Kai kurie gerų naujienų portalai sėkmingai veikia remiantis prenumeratomis, nes jų auditorija yra ypač lojalus ir vertina teikiamą turinį. Kiti randa rėmėjų tarp organizacijų, kurios nori būti siejamos su pozityvia žinute.
GerosNaujienos.lt teks rasti savo kelią. Galbūt tai bus hibridinis modelis, derinantis skirtingus pajamų šaltinius. Svarbu, kad komercinis spaudimas nepakenktų turinio kokybei – portalas turėtų išlaikyti redakcinę nepriklausomybę ir nesiversti į vien tik „good news” be žurnalistinės vertės.
Lietuvos kontekste tai ypač sudėtinga, nes rinka maža, o skaitmeninės žiniasklaidos pajamos apskritai ribotos. Tačiau jei GerosNaujienos.lt sugebės sukurti stiprią bendruomenę ir pasiūlyti tikrai vertingą turinį, šansai išlikti yra realūs.
Kai pozityvumas tampa judėjimu, o ne tik portalu
Galiausiai, GerosNaujienos.lt reikšmė gali viršyti vien tik dar vieno žiniasklaidos šaltinio sukūrimą. Tai gali tapti dalimi platesnio judėjimo link konstruktyvesnės visuomeninės diskusijos Lietuvoje.
Kai vis daugiau žmonių pradeda ieškoti ne tik problemų aprašymų, bet ir sprendimų, kai bendruomenės pradeda dalintis savo sėkmės istorijomis, kai žiniasklaida pradeda klausti „kaip galime tai išspręsti” vietoj tik „kas vėl ne taip” – keičiasi visa kultūra. Tai nereiškia, kad ignoruojamos problemos, bet kad jos matomos kaip iššūkiai, kuriuos galima įveikti, o ne kaip neišvengiama lemtis.
Lietuvai, su jos istorija ir iššūkiais, toks požiūrio pokytis galėtų būti ypač naudingas. Šalis padarė milžinišką pažangą per pastaruosius dešimtmečius, tačiau viešajame diskurse dažnai vyrauja pesimizmas ir nusivylimas. Subalansuotas požiūris, kuris pripažįsta ir problemas, ir pažangą, galėtų padėti formuoti sveikesnę visuomenės savijautą ir didesnį pasitikėjimą kolektyvine galimybe kurti geresnę ateitį.
GerosNaujienos.lt startas yra eksperimentas, kurio rezultatai paaiškės tik laikui bėgant. Tačiau pats faktas, kad toks projektas atsiranda, jau rodo, kad yra poreikis kitokiai žiniasklaidai. Ar šis poreikis virš pakankamai stipria auditorija, ar portalas sugebės išlaikyti kokybę ir tvarumą – tai klausimai, į kuriuos atsakys praktika. Bet viena aišku: bandymas vertos, nes alternatyva – toliau skęsti negatyvumo jūroje – tikrai nėra patraukli.